Sužadėtuvių žiedai

Šiuo atveju svarbiausia ne taisyklės. Renkantis, ant kurios rankos nešioti sužadėtuvių žiedą, reikėtų žiūrėti, kaip patogiau merginai. Vis dėlto jau nuo senų laikų manoma, kad sužadėtuvių žiedą reikia užmauti būtent ant kairės rankos bevardžio piršto. Dar senovės egiptiečiai tikėjo, kad šiame piršte yra vena, kuri keliauja tiesiai į širdį. Dėl meilės jie maudavosi ant šio piršto įvairiausius žiedus, pagamintus ne tik iš metalo, bet ir iš stiklo, keramikos. Senovės Romos gyventojai meilės ir ištikimybės simbolius kaldindavo iš geležies ir bronzos. Todėl yra tikima, kad vyras, gavęs pasižadėjimą už jo tekėti ir sužadėtuvių žiedą užmovęs būtent ant kairės rankos bevardžio piršto, yra užtikrintas, kad nuo žiedo į merginos širdį siunčiami meilės signalai neleidžia jai „žvalgytis į kitus“.

Bevardis pirštas atskleidžia žmogaus šeiminę padėtį ir įsipareigojimus. Žiedas ant šio piršto parodo, kad vyras yra vedęs, moteris yra susižadėjusi arba jau ištekėjusi.

Senovės egiptiečių raštuose žiedo apskritimas reiškė amžinybę, amžiną sąjungą be pabaigos. Akutė žiedo viduje yra ne dėl grožio, o tarsi langas ar durys į kitą, dar nepažintą pasaulį. Patys pirmi sužadėtuvių žiedai buvo daromi iš odos, kaulo ar žolės. Žymiai vėliau šias medžiagas pakeitė auksas, sidabras, platina.

Populiariausi sužadėtuvių žiedai yra su briliantais, šis akmuo simbolizuoja meilės stiprybę ir amžinybę, neša laimę, suteikia apsaugą. Sužadėtuvių žiedo po vestuvių nederėtų nusiimti ir pasidėti ant lentynos. Jis skirtas nešiojimui, su juo jūs pasižadėjote, kad mylėsite visą gyvenimą. Sužadėtuvių žiedą reikia nešioti ir po sutuoktuvių kartu su vestuviniais žiedais ant vienos rankos arba ant atskirų rankų. Tegu abu simboliai bus aiškiai matomi ir parodys kitiems, kad esate susieti amžinais santuokos saitais.